Dirbame visoje Lietuvoje, skambinkite dabar +37061288877

Blakės (Heteroptera) – straubliuočių būrio (Hemiptera) pobūris. Sistematika gana paini, todėl pasaulyje nurodoma esant 40-80 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo metu yra rastos 363 rūšys. Kūno ilgis labai įvairus – nuo 0,7 mm iki 120 mm.

Nuo kitų vabzdžių būrių blakės skiriasi savotiška savo sparnų sandara. Jos turi 2 poras sparnų, kurie ramybės būsenoje glaudžiai sudėti ir iš viršaus dengia pilvelį. Priekinių sparnų, kurie vadinami antsparniais, pamatas yra standus, odiškas, nepermatomas, o viršūnė plėvelinė, plona ir permatoma. Todėl blakės dar kitaip vadinamos puskietasparniais. Antsparnių standus pamatas savo ruožtu vagutėmis ar siūlėmis suskirstytas į 2-4 dalis. Gana dažnai sparnai yra sutrumpėję, o kartais jų visai nėra (pavyzdžiui, patalinė blakė). Blakės turi duriamuosius-siurbiamuosius burnos organus, kuriuos sudaro ištįsęs ilgas nariuotas straublelis – tai susisukusi į vamzdelį apatinė lūpa su 2 poromis stiletų (apatinis ir viršutinis žandikauliai). Straublelį sudaro 4 nareliai. Ramybės būsenoje būna prigludęs prie krūtinės apačios.
Antenos (ūsai) sudaryti iš 4 ar 5 narelių, kartais tik iš 1-3 narelių.
Kai kurios rūšys nemaloniai dvokia. Šis kvapas priklauso nuo tam tikro skysčio, kurį gamina krūtinės apačioje esančios liaukos (lervų – pilvelyje). Sutrikdytos blakės išskiria aitraus kvapo skystį, kurio sudėtyje yra cianido junginių. Šio kvapo pagalba ginamasi nuo priešų, kai kurių rūšių patelės kvapo pagalba vilioja patinėlius. Pušinė žieviablakė (Aradus cinnamomeus) sutrinta kvepia cinamonu.
Blakių metamorfozė nepilna – nėra lėliukės stadijos, o iš kiaušinėlio išsiritusios lervos iškart yra panašios į suaugusius individus.

Dauguma sausumos blakių maitinasi augalų (dažniausiai ūglių) ir sėklų sultimis. Dalis sausumos blakių, beveik visos vandeninės blakės, visi čiuožikai yra plėšrūnai – maitinasi kitais vabzdžiais, jų lervomis ir kiaušinėliais. Yra blakių, kurių maitinimosi būdas mišrus (Corixidae šeimos atstovai maitinasi tiek smulkiais bestuburiais, tiek vandens augalais). Kai kurios vandeninės blakės (pvz., Nugarplaukos) maitinasi žuvų ikrais ir mailiumi, tokiu būdų kenkdami žuvininkystei. Parazitinės blakės (patalinė blakė) parazituoja ne tik žmones, bet ir paukščius, šikšnosparnius. Polyctenidae šeimos atstovai parazituoja tropikų šikšnosparnius. Kai kurios plėšriųjų blakių rūšys (Triatoma, Rhodnius), gyvenančios Centrinėje ir Pietų Amerikoje, siurbia žinduolių, taip pat ir žmogaus, kraują.