Dirbame visoje Lietuvoje, skambinkite dabar +37061288877

Skruzdėlės (Formicidae) – plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių Apocrita pobūriui. Pasižymi ryškiu polimorfizmu ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Tai vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių.

Skruzdėlės etologijos, ekologijos ir fiziologijos požiūriu yra labiausiai išsivysčiusi vabzdžių šeima. Jų kolonijos yra sudėtingi socialiniai dariniai su darbo pasiskirstymu ir komunikacijos sistemomis, kurios leidžia koordinuoti veiksmus atliekant atskiram individui neįveikiamas užduotis. Kai kurios rūšys turi išvystytą „kalbą“ ir geba perduoti informaciją. Be to, daugelis skruzdėlių rūšių palaiko labai glaudžius simbiotinius santykius su kitais vabzdžiais (tai vadinama mirmekofilija) ir augalais-mirmekofitais.

Bendruomenėse gyvenančios skruzdėlės dėl pasiskirstymo į kastų sistemas savo kolonijose tiksliai pasidalina pareigomis. Tai darbininkės, kareiviai, motinėlės, tranai. Skruzdėlių bendrija susideda iš keleto kastų: dažniausiai sparnuotų patinų bei patelių ir iš besparnių darbininkių, kurie gali būti įvairių dydžių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra.

Privalumai, kuriuos skruzdėlėms suteikia bendradarbiavimas, lėmė tai, kad šiuo metu tai dominuojanti pagal skaičių nariuotakojų grupė.

Nuo kitų geluoninių skruzdėlės skiriasi tuo, kad stiebelis, jungiantis krūtinę su pilveliu, yra su statmena atauga arba su 2 mazgeliais. Jų sparnai žymiai ilgesni už pilvelį. Antenos alkūninės, su ilgu stiebeliu. Geluonį turi ne visos rūšys, bet nuodingoji liauka yra.

Kaip bendruomeniniai vabzdžiai skruzdėlės įsirengia skruzdėlyną. Skruzdėlynai būna žeminiai, medieniniai ir kombinuoti. Žeminiai skruzdėlynai įrengiami arba žemėje, arba dalinai jos paviršiuje iš žemės grumstelių. Medieniniai skruzdėlynai įrengiami medžio kelmuose ar kamienuose. Kombinuoti skruzdėlynai įrengiami iš žemės grumstelių ir augalų dalelių (lapų, spyglių, šakų, žolių stiebelių). Kai kurios rūšys skruzdėlynuose įrengia specialius šiltadaržius, kuriuose augina tam tikras grybų rūšis lervų maitinimui.

Lietuvoje žinoma apie 40 rūšių. Pagrindiniai atstovai:

• Pošeimis Formicinae. Šių vabzdžių pilvelis vienanaris. Geluonies nėra.
  • Camponotus
  • Juodoji medžių skruzdėlė (Lasius fuliginosus)
  • Sodinė skruzdėlė (Lasius niger)
  • Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea)
  • Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa)
  • Tamsiarudė miško skruzdėlė (Formica fusca)
  • Raudongalvė skruzdėlė (Formica truncorum)
  • Plaukuotoji skruzdėlė (Formica lugubris)